Kompostinė, kompostavimas

Tinkamai paruošti kompostą nereikia specialių žinių ir papildomo laiko, yra tik keletas pagrindinių taisyklių:

• Į komposto dėžę galima mesti augalų lapus, nupjautą žolę, piktžoles, smulkintas šakas, šiaudus ir šieną, velėną, pjuvenas. Kompostuoti galima bei rekomenduojama ir virtuvės biologiškai skaidžias atliekas (vaisių, daržovių liekanos, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kava, naminių graužikų natūralūs pakratai). Taip ne tik pagreitinsite kompostavimo procesą, bet ir pagerinsite komposto savybes.
• Kompostuoti nerekomenduojama mėsos, žuvies atliekų, riebalų, kaulų, skerdienos, sergančių augalų, piktžolių, turinčių subrendusias sėklas, šunų ar kačių fekalijų, plastiko, laikraščių, žurnalų, sauskelnių.
• Kompostavimo vietą geriausia parinkti nuošalesnėje sklypo vietoje, nedideliame pavėsyje, kad neišdžiūtų.
• Kompostavimo dėžės dugnas turi būti kiauras, kad dirvos organizmai galėtų laisvai migruoti. Komposto dėžės dugną reikia iškloti medžio skiedrų, smulkių šakų ar šaknų sluoksniu, kad patektų oras. Patartina, kad dėžė turėtų dangtį, taip kompostas apsaugomas nuo lietaus ar saulės kaitros.
• Kompostavimo dėžėje privalo būti pakankamai tarpelių ar skylučių, kad į kompostą nuolat galėtų patekti oro (jei komposto krūva skleidžia nemalonų kvapą – trūksta oro).
• Kompostavimui tinkamiausia temperatūra yra apie 50–60O C, o drėgmė komposte nuolat turi būti apie 50–60 proc.