Topinambai
Topinambai - unikalūs augalai. Jie nekaupia nitratų, sunkiųjų metalų
ir radioaktyviųjų elementų. Juos rekomenduojama vartoti žmonėms,
sergantiems sunkiai pagydomomis ligomis. Pastaraisiais metais vis
daugiau žmonių susidomi vertingomis topinambų savybėmis.
Topinambų šaknų sistema stipri. Pagrindinė šaknis, nelygu dirva, įsiskverbia į 1-3 m gylį, tačiau dauguma šaknų išsidėsto ariamajame sluoksnyje. Čia formuojasi ir gumbai, panašūs į gumbuotas bulves ar imbiero šaknis. Gumbų forma, spalva ir derlius priklauso nuo veislės. Gumbai kasami po šalnų arba pavasarį, kol nepradėjo dygti. Vienoje vietoje topinambai gali augti kelerius metus. Vėliau jie per daug sutankėja, išauga smulkesni. Gumbai neturi kamštinio odos audinio, todėl iškasti greitai vysta. Gera topinambų gumbų savybė - neiškasti, po sniegu, jie ištveria net 40 °C šaltį. Laiku nukasti gumbai vėsiame rūsyje kelis mėnesius gerai išsilaiko sumaišyti su drėgnomis durpėmis ar smėliu. Mūsų šeimos ilgametė patirtis rodo, kad gumbai vėsiame rūsyje ilgai išsilaiko supilti į neužrištus polietileninius maišus. Svarbu, kad nepatektų puvinio pažeistų gumbų ir jų nepasiektų pelės. Palikti žiemoti lauke gumbai, ypač nedideliame plote, gali nukentėti nuo pelėnų - kartais lieka tik gumbų žievelė.
Gali prisiauginti visi
Topinambų gali prisiauginti visi turintys nors mažą žemės lopinėlį. Topinambai dirvai nereiklūs. Juos ypač gerai veikia kalio trąšos. Sausą vasarą labai pravartu topinambus palaistyti, nes lapuoti jų stiebai išgarina labai daug vandens. Mėgsta giliai įdirbtą dirvą. Geriausia gumbus pavasarį arba rudenį sodinti eilėmis 50-70 cm tarpueiliais, o eilutėse - kas 50 cm, 15-20 cm gylyje.
Kenkėjų ir ligų mūsų krašte topinambai kol kas beveik neturi. Ilgiau juos auginant vienoje vietoje gali pažeisti šaknų puviniai. Didesniuose plotuose topinambus galima auginti mechanizuotai, panašiai kaip bulves.
http://ekologija.blogas.lt/vertingi-nuo-lapu-iki-saknu-26075.html
Topinambų šaknų sistema stipri. Pagrindinė šaknis, nelygu dirva, įsiskverbia į 1-3 m gylį, tačiau dauguma šaknų išsidėsto ariamajame sluoksnyje. Čia formuojasi ir gumbai, panašūs į gumbuotas bulves ar imbiero šaknis. Gumbų forma, spalva ir derlius priklauso nuo veislės. Gumbai kasami po šalnų arba pavasarį, kol nepradėjo dygti. Vienoje vietoje topinambai gali augti kelerius metus. Vėliau jie per daug sutankėja, išauga smulkesni. Gumbai neturi kamštinio odos audinio, todėl iškasti greitai vysta. Gera topinambų gumbų savybė - neiškasti, po sniegu, jie ištveria net 40 °C šaltį. Laiku nukasti gumbai vėsiame rūsyje kelis mėnesius gerai išsilaiko sumaišyti su drėgnomis durpėmis ar smėliu. Mūsų šeimos ilgametė patirtis rodo, kad gumbai vėsiame rūsyje ilgai išsilaiko supilti į neužrištus polietileninius maišus. Svarbu, kad nepatektų puvinio pažeistų gumbų ir jų nepasiektų pelės. Palikti žiemoti lauke gumbai, ypač nedideliame plote, gali nukentėti nuo pelėnų - kartais lieka tik gumbų žievelė.
Gali prisiauginti visi
Topinambų gali prisiauginti visi turintys nors mažą žemės lopinėlį. Topinambai dirvai nereiklūs. Juos ypač gerai veikia kalio trąšos. Sausą vasarą labai pravartu topinambus palaistyti, nes lapuoti jų stiebai išgarina labai daug vandens. Mėgsta giliai įdirbtą dirvą. Geriausia gumbus pavasarį arba rudenį sodinti eilėmis 50-70 cm tarpueiliais, o eilutėse - kas 50 cm, 15-20 cm gylyje.
Kenkėjų ir ligų mūsų krašte topinambai kol kas beveik neturi. Ilgiau juos auginant vienoje vietoje gali pažeisti šaknų puviniai. Didesniuose plotuose topinambus galima auginti mechanizuotai, panašiai kaip bulves.
http://ekologija.blogas.lt/vertingi-nuo-lapu-iki-saknu-26075.html
Komentarai
Rašyti komentarą